Fotografija ir aš: Fotografijoje esu nuo 16 metų. Viskas prasidėjo, kai rausdamas tėvų spintą radau tečio apynaujį rusišką fotoaparatą „Sokol“. Kai fotosesijos metu paskendo ežere, nusipirkau „Zenit“. Tapau Lietuvos fotografų istorijos dalimi, kaip vienas iš paskutiniųjų fotoreporterių, dar spėjusių padirbėti su juostiniais fotoaparatais. Po to atsirado skaitmeniniai, ištobulėjo ir pradėjo skraidyti. Per 22 metus daug įdomybių įvyko mano fotopasaulyje.

Darbai ir veikla: Esu surengęs kelias personalines parodas, dalyvavęs keliose grupinėse, iš kurių įsiminė bendra 2010 metų paroda su Ramūnu Danisevičiumi „170 nanometro“, vainikavusi mano „infraredinį periodą“. Tais pačiais metais gimė mano pirmoji dukra. Kūrybingi metai. Pastaruosius porą metų esu Lietuvos atkūrimo šimtmečio projekto „100 Lietuvų“ bendraautoris. Šiuo projektu džiaugiuosi labiau nei bet kuriais ankstesniais.

Didžiausia aistra: Kiek pamenu save fotografijoje, taip ir gyvenu nuo vienos fotografinės aistros iki kitos, o kartais vienu metu turiu net kelias. Šiuo metu labiausiai užsidegęs fotografijomis iš paukščio skrydžio ir portretais.

Apie fotografiją: „Iš pradžių spausk mygtuką, o po to galvok. Tai visiškai jausmiška. Jeigu nejauti, galvok negalvojęs po to.“